Logiški tyrimai. Tomas 2, dalis 2 Fenomenologinio aiškinimo elementai

Baigiamajame, VI tyrime, sudarančiame antrąją antro tomo dalį „Logiški tyrimai“, išskiriami pagrindiniai fenomenologinio žinių analizės aspektai. Pradinis skirtumas pirmame skyriuje – tarp objektyvizuojančių (vaizdas, teiginys) ir neobjektyvizuojančių (klausimas, noras, prielaida) aktų. Pradinė problema – ar visi aktai, ar tik objektyvizuojantys yra reikšmių nešėjai; ar tik teiginyje išreiškiamos reikšmės, ar ir klausime, noruose ir t.t.? Žinių problema siaurąja prasme - identifikuoti objektą nagrinėjama iš intencijų suderinamumo ir konflikto perspektyvų. Šiuo atžvilgiu atliekamas skirtumas tarp kognityvių ir intuityvių intencijų bei žinojimo pakopų. Paskutinėje I skyriaus dalyje nagrinėjamas adekvatumo idealas žinių procese ir tiesos bei akivaizdumo santykis. Įvedami keturi tiesos sąvokos ir atliekamas skirtumas tarp buvimo tiesos prasme ir buvimo ryšio teiginyje. Husserlio apmąstymai apie būvį, kyla iš žinomo Kant'o teiginio, turėjo didelę įtaką klausimo apie būvį kėlimui pas Heideggerį. Antrajame skyriuje objektyvių kategorinių formų ir idealios objektivumo nuostatos aiškinimas atskleidžiamas kaip kategorinio apmąstymo struktūra, kurią paremta suvokimu, bet nesumažinama nei iki jutiminio suvokimo, nei iki grynai intelektualios veiklos. Tokiu būdu suvokimo ir apmąstymo sąvokos gauna reikiamą išplėtimą. Trečiame, galutiniame skyriuje pateikiamas pirmo skyriaus pradinės problemos sprendimas. Kaip priedas Husserlis pateikė nedidelį rašinį „Išorinis ir vidinis suvokimas, fiziniai ir psichiniai fenomenai“, kuriame pateiktas kritinis Brentano pozicijos analizė, taip pat buvo atliktas bandymas kitokiu būdu skirti nurodytus fenomenus.
Taip pat skelbiamos Husserlio autorinės apžvalgos „Logiški tyrimai“.
Išleidimas pateikiamas su lydinčiu straipsniu, objektų ir vardų rodikliais abiem antro tomo dalims.
Studentams ir humanitarinių specialybių dėstytojams, taip pat visiems, kurie domisi šiuolaikine filosofija.