Balaenoptera. Kultūrinė istorija

Balaenoptera, didžiausias mūsų planetos gyvūnas, nuo seniausių laikų žavėjo žmones. Kadangi pamatyti gyvą baleną — reta pramoga, senovėje žinias apie ją į krantą atnešdavo tik jūrininkai. Daugiausia dėka šių pasakojimų balena tapo pusiau mitiniu sutvėrimu, o jos įvaizdis — daugybės fantazijų ir spekuliacijų objektu. Ilgą laiką balena buvo vaizduojama kaip galingas žvėris, biblijinė pabaisa, tarnaujanti blogio jėgoms. Viduramžių bestiariumai vaizdavo šiurpius gelmių gyventojus kaip velnio tarnus. Naujojo laikotarpio autoriai vargu ar buvo daugiau atlaidūs, akcentuodami balenos žiaurumą: ji buvo žmogėdra ir pagrindinis jūrininko priešas, kaip Moby Dick, šis įnirtingas baltasis narvalas iš Melville'o romano. Tačiau laikui bėgant balenos įvaizdis keitėsi: gelmių monstras tapo jaudinančiu, gailestingos vertas sutvėrimu, neteisingai tapusiu godumo ir smurto auka. Šiandien balena — draugiškas herojus šimtų vaikų knygų, ramiai plaukiantis per vandenynus, o kartais ir per dangų.

Ši knyga, parašyta Michelio Pasturo, skirta baisiems mitams apie pabaisą iš jūros gelmių, balenos vaizdavimui literatūroje ir jos reprezentacijai kultūroje.

Vertė iš prancūzų kalbos — Stanislavas Mukhamejanovas. Mokslo redaktorius ir įžanginio skyriaus autorius — Michailas Muizuls.