Ramybės filosofija. Kaip Epikūro mokymas padeda gyventi šiuolaikiniame pasaulyje

• Papasakos, kodėl epikūriškoji filosofija šimtmečiais buvo klaidingai suprantama.

• Paaiškins, kaip pasaulio pažinimas padeda atsikratyti nerimo ir baimių.

• Įtikins, kad kartais laimei pakanka puoduko sūrio.

Istorija nebuvo maloni senovės graikų filosofui Epikūrui: mažai kas iš mąstytojų buvo tiek iškreiptai suprantamas jo palikuonių. Jau daug amžių epikūriečiais vadinami persivalgytojai, hedonistai, mėgstantys gyventi savo malonumui – ir visa tai dėl to, kad aukščiausiu gėriu gyvenime filosofas laikė malonumą. Bet kas iš tikrųjų buvo malonumas Epikūrui, kuris ragino tenkintis mažu ir parodė savo mokiniams kelią į dvasinę ramybę? Anglų filosofo Džono Selarsko knyga tiksliai ir paprastai pasakoja apie tetrafarmaką – epikūrišką mokymą, išgydantį nuo nerimo ir baimių, grindžiamą atomistinė teorija.

Citatos

"Vienas iš būdų išmokti vertinti malonumus – nepasiduoti jiems, net kai pasitaiko tokia galimybė. Taigi, gyvenime nekenkia tam tikras asketizmas. Tai nereiškia, kad turime visada atsisakyti malonumų. Priešingai, mes turėtume riboti savo vartojimą, kad tinkamai įvertintume perteklius, kai jis atsiranda. Problema nėra pačiuose malonumuose, o tame, kad jie yra traktuojami kaip savaime suprantama."

 "Supratimas, kad geriausi džiaugsmai gyvenime mums yra visiškai nemokami dėl draugų, tik sustiprina mūsų nepriklausomybę ir laisvę. Kalbėdamas apie malonumus, kuriuos teikia draugystė, Epikūras net atsisakė savo santūrios kalbos manieros ir ypatingo pakylėjimo akimirką parašė: «Draugystė šoka per visatą, skelbdama mums visiems, kad turime atsibusti girtis laimingam gyvenimui». Iš visų dalykų, sudarančių laimingą gyvenimą, jis laikė draugystę pačia svarbiausia."

"Dievas neįkvepia baimės,

mirtis neįkvepia pavojaus,

gerovė lengvai pasiekiama,

blogis lengvai pakeliamas."

 "Epikūras akivaizdžiai laikė meteorologiją ypač svarbiu dalyku, manydamas, kad tai padės priartėti prie laimingo gyvenimo. Mokslas apie dangaus reiškinius neturi jokios kitos paskirties, išskyrus ramybę dvasiai, rašė jis. Jei mes siekiame to, turime suprasti, kaip dalykai iš tikrųjų, o ne pasitikėti spėjimais ar išankstiniais nusistatymais."

 "Pagrindinė šio mokymo idėja yra ta, kad daugelis mūsų baimių ir rūpesčių kyla iš nebaigtų arba klaidingų vaizdų apie tai, kaip veikia pasaulis. Tyrinėdami gamtą, supranti, kad viskas, kas vyksta visatoje, yra įprastų fizinių procesų rezultatas. Nėra nei tragedijų, nei nelaimių, nei bausmių; yra tik bejausmės medžiagos judėjimas, kuri pati savaime nesukelia nieko baisaus."