Dukas de Richelieu

Armanas Emmanuelis du Plessis, 5-asis Dukas de Richelieu (1766?1822), Rusijoje gavo vardą Emanuelis Osipovičius ir buvo įamžintas bronzoje kaip Dukas. Tolimiausias giminaitis garsiojo kardinolo ir maršalo anūkas turėjo palikti tėvynę revoliucinių sukrėtimų metu, savanoriu dalyvavo kruviname turkų tvirtovės Izmailo šturme, 24 metus ištikimai tarnavo "priimamai tėvynei" - Rusijai, kaip generalgubernatorius kovojo su užmarštimi, nežinojimu ir kyšininkavimu. Grįžęs į sugriautą Prancūziją, jis kaip vyriausybės vadovas vedė išsekinančias kabinetines kovas už nepriklausomybę ir gerovę šaliai, tačiau nepavirtęs į dvariškį liko "svetimas tarp savųjų". Jo beribė meilės geba buvo priversta glaustis svajonių krašte apie asmeninę laimę. Rusijos imperatorius Aleksandras I pavadino Duką vieninteliu draugu, kalbėjusiu jam tiesą, o anglų hercogas Wellingtonas manė, kad "Richelieu žodis kainuoja traktatą".