Ar pakankamai išmintingi, kad teistume gyvūnų protą?

Daugiausia praėjusio amžiaus, mokslas buvo pernelyg atsargus ir skeptiškas gyvūnų intelekto atžvilgiu. Gyvūnų elgesio tyrėjai arba nesvarstė jų intelekto, arba atmetė šią sąvoką. Dauguma jų aplenkė šią temą. Tačiau laikai keičiasi. Nepraėjo nė savaitė, kai pasirodo naujų pranešimų apie gyvūnų pažinimo procesų sudėtingumą, dažnai lydimų vaizdo medžiagos internete kaip įrodymas.

Kurie komunikacijos būdai praktikuojami gyvūnų ir ar jie turi kalbos panašumą? Ar gyvūnai gali atpažinti save veidrodžiuose? Ar gyvūnams būdingos draugystė ir emocinis prisirišimas? Ar jie veda karus ir taikos derybas? Knygoje skaitytojai sužinos atsakymus į šiuos klausimus, taip pat, pavyzdžiui, kad žiurkės gali gailėtis priimtų sprendimų, varnų gaminami įrankiai, aštuonkojai atpažįsta žmonių veidus, o specialūs neuronai leidžia beždžionėms mokytis iš kitų klaidų. Mokslininkai atvirai kalba apie gyvūnų kultūrą, jų gebėjimą empatijai ir draugystei. Draudžiamų temų daugiau nebėra, įskaitant ir protą, kuris anksčiau buvo laikomas išimtinai žmogaus nuosavybe.

Autorius pasakoja apie etologijos istoriją, apie įnirtingus ginčus su behavioristais ir svarbiausia – apie didžiulį eksperimentinį darbą ir stebėjimus apie natūralų gyvūnų elgesį. Analizuodamas mąstymo procesų vystymosi kelius skirtingų rūšių evoliucinėje istorijoje, Frans de Waal įtikinamai parodo, kad žmogus šiame sąraše – tik viena iš daugelio mąstančių būtybių.