Biblija, pateikta šeimos skaitymui

Suprantant Bibliją, daugelis dešimtmečių krikščionys visame pasaulyje ieškojo egzistencinių paslapčių, ieškojo atsakymų į amžinus klausimus ir atrado kelią į sielos išganymą. Dėl Šventojo Rašto tekstų išsaugojimo ir platinimo buvo padaryta daugybė pastangų. Šimtmečius žydų mokslininkai saugojo, perrašinėjo ir perduodavo iš kartos į kartą Senąjį Testamentą. Apytiksliai III amžiuje prieš mūsų erą Senasis Testamentas, pradžioje parašytas senųjų hebrajų kalba, buvo išverstas į senąją graikų kalbą: tai buvo padaryta žydams, gyvenantiems Aleksandrijoje ir pamiršusiems savo protėvių kalbą. Šis vertimas buvo pavadintas Septuaginta. Vėliau, IV-V amžiais mūsų eroje, katalikų kunigas Jeronimas Stridonas išvertė Senąjį ir Naująjį Testamentą į lotynų kalbą, o šis vertimas vėliau buvo vadinamas Vulgata. Dėl Septuagintos ir Vulgatos vėliau buvo atlikti Biblijos vertimai į įvairias kalbas, įskaitant rusų kalbą. IX amžiuje Kirylo ir Metodijaus vertimai Šventojo Rašto tekstų buvo atlikti į senąsias slavų kalbas, taip pažymint slavų pažinimą su Biblija, o po dešimties amžių buvo sukurtas vertimas, redaguotas Šventojo Sinodo. Jis vadinamas sinodiniu; jis ir šiandien yra paklausus.

Modeliuotojas Julius Schnorr.