Antroji romano knyga tęsia plačią pasakojimą apie Rusijos imperijos gyvenimą jos pakraščiuose XIX a. pabaigoje. Siužeto centre – žmonių likimai, atsidūrę toli nuo sostinių, kur ypač ryškiai pasireiškia valstybės prieštaravimai: biurokratija, korupcija, vietos valdžios savivalė ir socialinė nelygybė.
Pagrindiniai herojai susiduria su vis didėjančiu sistemos spaudimu, kur sąžiningumas ir principingumas tampa pavojingomis savybėmis. Tarp administracinio chaoso, nacionalinių ir socialinių konfliktų išsiskleidžia asmeniniai dramai: kova už teisingumą, bandymai išsaugoti garbę ir orumą, nusivylimas ideologijomis.
Pikul rodo, kaip imperijos periferijoje atsiskleidžia jos silpnybės – nuo neefektyvaus valdymo iki moralinio valstybės tarnautojų nuosmukio. Tuo pačiu per veikėjų likimus atskleidžiama vidaus pasirinkimo tema: paklūsti aplinkybėms ar priešintis, net ir suprasdami riziką.
Antroji dalis akcentuoja krizės didėjimą ir pokyčių nuojautą. Tai ne tik istorinis audinys, bet ir apmąstymai apie valstybės likimą, kur sukaupti prieštaravimai neišvengiamai veda prie lūžio įvykių.