Gilgamešo epas

"Apie tą, kuris viską matė iki visatos krašto, kuris slaptus dalykus žinojo, kuris viską suprato…" Taip prasideda "Gilgamešo epas" – seniausias literatūrinis paminklas, pasiekęs mus iš šumerų ir akadiečių civilizacijų gelmių. Tai pasakojimas apie pusdievišką karalių, kuris randa draugą –... kadaise "laukinį žmogų" Enkidu, o po jo ligos ir išnykimo bando sugrąžinti iš požemių pasaulio. Pasakojimas apie jėgą ir draugystę, puikybę ir nuolankumą, mirties baimę – ir troškimą nemirtingumo…

Poetas Nikolajus Gumiliovas, ugnies nušvitęs 1914 metais idėja išversti "Gilgamešą", tai darė labai laisvai. Jis vertė tuo metu žinomą poemos versiją, sudarančią apie trečdalį nuo šiandien žinomos, "nereikalingus pasikartojimus" šalinant, o kai kurias vietas – sugalvodamas. Ir jei jo perrašo mokslinė vertė abejotina, tai meninė – neabejotina. Poeto balsas priartino mitinio karaliaus tragediją prie skaitytojo ir leido mums "užmegzti ryšį" su senovę. Arba atvirkščiai – senovė su mumis?

Šis leidinys – ne tik susipažinimas su didžiu senovės Rytų kūriniu, bet ir gilus įsiskverbimas į jo vertimo ir interpretacijos istoriją: Gumiliovo vertimą lydi jo draugo, asiriologo Vladimiro Šileiko, įžanga, taip pat šiuolaikinio tyrinėtojo Jekaterinos Markovos straipsnis.