Epas apie Gilgamešą

"Apie tai, kas viską matė iki visatos krašto, kas žinojo paslaptis, kas viską suprato…" Taip prasideda "Epas apie Gilgamešą" – seniausias literatūrinis paminklas, pasiekęs mus iš senovės šumerų ir akadiečių civilizacijų gelmių. Tai istorija apie karalių-pusdievi, kuris randa draugą – kadaise "laukinių žmonių" Enkidu, o po jo ligos ir mirties bando grąžinti iš požemio pasaulio. Istorija apie jėgą ir draugystę, puikybę ir nuolankumą, mirties baimę – ir troškulį požiūrio į nemirtingumą…

Poetas Nikolajus Gumiliovas, 1914 metais užsidegęs idėja išversti "Gilgamešą", tai darė gana laisvai. Jis vertė tada žinomą poemos versiją, sudarančią apie trečdalį nuo dabar žinomos, "nereikalingus pasikartojimus" šalinęs, o kai kurias vietas – apmąstydamas. Ir jei moksline vertė jo perdavimo abejojama, tai meninė – neabejotina. Poeto balsas priartino mitinio karaliaus tragediją prie skaitytojo ir leido mums "pasikalbėti" su senove. Ar atvirkščiai – jai pasikalbėti su mumis?

Šis leidinys – ne tik susipažinimas su didžiu kūriniu Senovės Rytuose, bet ir gili įsijautimas į jo vertimo ir interpretacijos istoriją: Gumiliovo vertimas lydi draugo, asyriologo Vladimiro Šileiko, įžanga, taip pat šiuolaikinės tyrėjos Jekaterinos Markovos straipsnis.