Poetika santykio

Martinikos rašytojas ir visuomenės veikėjas Eduardas Glissanas (1928–2011) sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo kaip vienas postkolonializmo mąstymo pradininkų. Jo didžiulį palikimą sudaro eilėraščiai, romanai, esė, žurnalų straipsniai ir vieši pasisakymai kaip ilgametis UNESCO darbuotojas.

Glissano tekstų proteikinė visuma persmelkta kelių nuolatinių temų: kreolizacija – tarpusavyje praturtinančių, nors ir ne be konfliktų, kalbų ir kultūrų sumišimas; universališkumo ir savitumo dilemos įveikimas judančioje viso pasaulio perspektyvoje; begalinis kelionė kaip poetinės ir politinės savirealizacijos kelias. Viskas tai susijungia į santykio sampratą – nestabilią, kiekvieną kartą iš naujo išrandamą ryšį, kuris Glissano filosofijoje vaidina būties varomąją jėgą. 

Šio rinkinio tekstai – pirmoji autoriaus knyga rusų kalba – praleidžia santykio kristalą, parodydami jo skirtingas puses: netektys ir atradimai, žaizdos ir susiliejimai, abejonės ir atradimai.