Post-Europa

Paimdamas už pagrindo sąvoką „post-Europa“ čekų fenomenologo Jano Patočkos, pirmo pristačiusio, kad po Antrojo pasaulinio karo Europa nustojo būti centro formavimo jėga, savo naujame darbe Honkongo filosofas Yuk Hwei kreipiasi į „modernumo įveikimo“ problemą, aplink kurią prieš šimtą metų Japonijoje susikūrė Kioto mokykla. Nishida Kitaro, Nishitani Keidži, taip pat naujos konfucianizmo atstovas Mou Zongsan neatmetė vakarų filosofijos, tačiau ieškojo naujų mąstymo kelių krizinėse sąlygose, apėmusiose Europą. Vietoj svajonės apie neįmanomą Heideggeriško Heimatlosigkeit įveikimą, „Post-Europa“ siūlo mąstymo eskizą, kuris, suvokdamas savo „bešeiminiškumą“, siekia įgyti naują formą, bet ne neutralizuodamas skirtumus, o per individaciją, orientuotą į opozicijų tarp logos ir technē, Rytų ir Vakarų, namų ir benamystės įveikimą.