Pasakos — kaip gėlės: kiekvienoje šalyje jos įgauna savo formą, savo spalvą. Pas įvairių charakterių tautų galima rasti pasakas beveik vienodais turiniais. Bet kokia skirtumas charakteriuose, aprašymuose, smulkiuose detalėse — būtent jos suteikia pasakoms žavesio ir grožio!
Šiame 1912 metų rinkinyje pateiktos pasakos įvairių tautybių rašytojų (pavyzdžiui, Kiplino, Gustafsono, Kavan, Halden, Dupuy), liaudies padavimai, surinkti vietinių gyventojų iš įvairių šalių (tokių kaip vengrų, ispanų padavimai ir kt.), ir rytietiškos pasakos, apdorotos Europos rašytojų (turkų ir ispanų pasakos garsiojo Eduardo Labulé, arabų — ponios Barbier).
Tikiuosi, kad skaitytojas šypsosis, ko nors išmoks, kažkas paliestų jo sielą.
Apie vertėją Jevgeniją Michailovną Čistjakovą-Vēr — rusų rašytoją ir vertėją XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, vaikų knygų autorę.