Pasakos, kurias pasakoja močiutė apie svetimas šalis. Arabų, anglų, vokiečių, ispanų, belgų, itališkos, islandiškos, egiptietiškos, turkiškos, kinų, suomiškos, vengrų, indų, švedų ir kitos pasakos

Pasakos — kaip gėlės: kiekvienoje šalyje jos įgauna savo formą, savo spalvą. Pas pačius skirtingiausius pagal charakterį tautas galima rasti pasakų beveik tokio paties turinio. Bet kokia skirtumas charakteriuose, aprašymuose, smulkiuose detaliuose — būtent jos suteikia pasakoms žavesį ir grožį!

Šiame 1912 metų rinkinyje pateikiamos įvairių tautybių rašytojų pasakos (pavyzdžiui, Kiklingo, Gustafssono, Kavano, Haldeno, Dupuy), liaudies legendos, surinktos įvairių šalių atstovų (tokios kaip vengrų, ispanų legendos ir kt.), ir rytietiškos pasakos, meninėje europiečių rašytojų apdorojime (turkiškos ir ispanų pasakos žymaus Eduardo Labulė, arabų — ponios Barbier).

Tikiuosi, kad skaitytojas dėl kažko nusijuoks, kažko išmoks, kažkas palies jo sielą.

Apie vertėją Jevgeniją Michailovną Čistjakovą-Vêr — rusų rašytoja ir vertėja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios, vaikų knygų autorė.