Slyvų meilės kalendorius

«Slyvų meilės kalendorius» — išskirtinė tradicinės japonų prozos kūrinys ir vienas geriausių pavyzdžių ninjōbon žanre — «pasakojimai apie jausmus». Tamėnaga Šunsui (slapyvardis japonų romano autoriaus Sasaki Sadataka) sukūrė dvylika «ritinių» — pagal mėnesių skaičių — pasakojimų apie gyvenimą sostinėje Edo, garsėjančioje, be kita ko, savo kvartalu Jošiwara, siūlančiu pramogas tiek išrankiam, tiek ir neišrankiam skoniui. Aukštuomenės ponai ir paprasti žmonės, aukščiausio rango geišos ir įprastos moterys — visus juos vienija meilė, kuri nepripažįsta ribų ir kiekvieną pavasarį prabunda su nauja jėga, žydėdama su pirmais slyvų žiedais.
Ninjōbon sėkmė tapo viena iš priežasčių, dėl kurių Japonijos valdžia persekiodavo literatūrą, supykusi dėl populiarumo knygų, neteikiančių tinkamos ideologinės naštos. 1842 metais rašytojai, leidėjai ir menininkai net buvo patraukti atsakomybėn ir patyrė bausmes bei baudas, o knygos ir spausdinimo plokštės masiškai buvo deginamos. Tamėnaga Šunsui buvo tarp tų, kurie patyrė ypač žiaurias represijas, ir netrukus mirė, nepakėlęs šoko. Tik viduryje amžiaus Japonijos rašytojai vėl galėjo grįžti prie uždraustų temų ir atgaivinti lengvus žanrus, įskaitant ninjōbon.
Knygos apipavidalinime naudotos tradicinės japonų grafikos, puošiančios originalų 1833 metų leidimą.