Būti paaugliu yra gana sunku: daug įsipareigojimų, mokslai, būtinybė apsispręsti dėl ateities, noras išsiskirti iš bendraamžių, siekis, kad suaugusieji atsižvelgtų į tavo nuomonę kaip į lygiavertę. Ir ne visada yra jėgų susidoroti su viskuo. Dažnai emociniai išgyvenimai pasireiškia pykčiu ir dirginimu, po kurių patiri sąžinės priekaištus. Mūsų visuomenė skatina slopinti jausmus (kaip per didelį džiaugsmą, taip ir liūdesį) – tu visada turi būti ramus ir susikaupęs, t.y. patogus aplinkiniams. Galbūt, reaguojant į tavo išgyvenimus, tau sakydavo kažką tokio kaip „prestok atkreipti dėmesį į save“, „nedaryk iš musės dramblio“ arba „tiesiog būk vyru“. Tačiau tu negali amžinai slėpti savo išgyvenimų. Tai gali lemti, kad taps dar labiau sprogstamas, konfliktinis, netolerantiškas kitiems, vienišas ar svetimas. Ši darbo knygą reikia tam, kad išmoktumei išreikšti savo emocijas, neslopindamas jų, tačiau ir neatrodydamas tuo pačiu metu neadekvačiai, netstumdamas žmonių nuo savęs pykčio ar dirginimo priepuoliais.
„Daugelis jaunų žmonių yra nelaimingi ir gyvena taip metus iš metų, tiesiog todėl, kad net neleidžia sau galvoti, jog gali turėti problemų su pykčiu. Nėra taip paprasta pripažinti savo netobulumą, įskaitant nevaldomus pykčio priepuolius. Paaugliams atrodo, kad bet kokios problemos, nesėkmės ar įgūdžių trūkumas tik patvirtina jų nepakankamumą, todėl jie stengiasi slėpti savo trūkumus ir neigia jų buvimą“.
