Po sakurų priespauda

Sajkaku meninė maniera išsiskiria savo dviprasmybe. Skaitytojo akyse nuolat vyksta metamorfazės ir stebuklai: autorius be perstojo keičia kaukes, virsta moralistu ir gyvenimo aprašytoju, o vėliau – klastingu, neišsenkamu išradinėtoju ir juokdariu. „Juokas, – rašė Sajkaku, – būna dviejų rūšių: tuščias... ir tas, kuris kyla iš širdies gelmių. Žmogus gi primena indą, talpinantį melą ar tiesą“. Ironija, sarkazmas, parodinis groteskas – mėgstami autoriaus metodai, tačiau jo juoke girdima liūdesio dėl gyvenimo permainų ir žmogaus likimo. Sajkaku kūrybos žanrų diapazonas nepaprastai platus. Šioje knygoje skaitytojas ras įvairiomis savybėmis apibūdintus kūrinius – meilės, buitinius, stebuklingus-fantastinius, teisinius ir kt. Kai kurie iš pasakojimų pirmą kartą publikuojami rusų kalba.