Mirusios sielos

Poema Mirusios sielos dar autoriaus gyvenimo metu buvo išversta į daugelį kitų kalbų. Ji turėjo neįtikėtiną sėkmę. Niekam iki Gogolio ir po jo nepavyko taip ryškiai ir aštriai aprašyti Rusų žmogaus ydas ir silpnybes, taip gyvai ir tiesiogiai atspindėti svarbiausias problemas, kylančias Rusijoje. Praėjo 160 metų, o poema skamba kaip ką tik parašyta. Čichikovai, Korobočkos, Nozdrevai, Pliuškinai, Sabakėvičiai – jų siekiai, jausmai, veiksmai mums neatrodo praeities atgarsiai. Šie personažai įgauna šiuolaikinį ir aštrų skambėjimą, kai mes žiūrime vis naujus spektaklius ir filmus pagal šią nemirtingą poemą.