Rusų virtuvė tremtyje

“Rusų virtuvė tremtyje” — esė ir apybraižų rinkinys apie gastronomines temas, parašytas Petro Vailio ir Aleksandro Geniso Niujorke aštuntojo dešimtmečio viduryje, — tai jokiu būdu ne receptų knyga, nors praktiškai kiekvienas jos skyrius vainikuotas paprastu, bet elegantišku ir spalvingu kulinariniu receptu. Prieš mus — tikras, laiko patikrintas ir didelę gerbėjų armiją surinkęs literatūrinis paminklas istorijai ir kultūrai. Monumentas visai civilizacijai, pirmiausia susikūrusiai tolimuose krantuose dėl “trečiosios bangos” rusų emigracijos pastangų, o vėliau nuostabiai organiškai įsiliejusiai į pasaulį ir struktūrą, kuri gimė naujojoje Rusijoje. Vailis ir Genisas vėl ir vėl stebina skaitytoją stebėjimų tikslumu ir puikia erudicija. Jų apybraižos, kaip vis aiškiau matyti skaitant, skiriamos ne tiek rusų virtuvei, kiek patiems rusams (plačiausia, “geopolitine” šio žodžio prasme), rusų gyvenimui ir rusų laikams. O tai, kad kiekvienas iš šių šmaikščių esė siūlo mums dar ir grynai gastronominį atradimą, — papildomas dovana, paruošta mums dosnių autorių.