Popierinis teatras: neproza

Savo naują knygą Liudmila Ulickaja pavadino labai provokuojančiai — neproza. Ir tai iš dalies yra klasta, nes tiek scenarijai, tiek asmeniniai dienoraščiai, tiek memuarai, tiek pjesės skaitomos kaip vientisa pasakojimas, kurio tema — gyvenimas kaip teatras. Popierinis, nesusijęs su rašytojo amatu.
«Realybė slysta iš rankų. Viską aštriau jaučiasi riba, ir staiga atrandame, kaip svarbios asmeninės praeities detalės, kaip daug visko buvo duota — ir džiaugsmų, ir kančių, ir žinių. Didysis gyvenimo teatras, kurio svarbiausia, kas lieka, — tekstas. Aš dirbu su tekstais. Kas iš jų svarbu, o kas ne, parodys laikas».
Liudmila Ulickaja