Princas dainos

Ketralogija «Princas, valdantis raktus» parašyta antroje 1960‑ųjų pusėje ir atspindi tuo metu Taršio ieškojimų ratą: absurdo teatras, siekis trumpų aforistinių išraiškų, daugiasluoksnė metaforika ir biblinė simbolika. Romanų siužetai daugiausia išaugo iš biografinių įvykių, tokių kaip pažintis su vyru Sergejumi Sigovu (1947–2014), poetu, menininku ir būsimu kūrybiniu partneriu, studijos universitete ar politiniai įvykiai tuometiniame SSRS. Tačiau visą Taršio kontekstą kruopščiai slepia daugybė kontaminacijų, pakeitimų, substitucijų. Pavyzdžiui, sunku atskirti pirmame ketralogijos romane, «Teisme prieš škotą», Siniavskio ir Danieliaus bylos siužetą, kurį Taršis atidžiai stebėjo, o «škoto» įvaizdyje — Sergejų Sigovą. Antras romanas, «Mano liūdesio princas», stilistiškai ir tematiškai tęsia «Škotą», tuo tarpu šiek tiek vėlesni «Dvikova» ir «Dievas» rodo pasikeitusius santykius su Sigovu ir naują, daugiausia inversinį, moteriškos subjektivumo supratimą.