Herojai ir herojės. Egerija. Magiškos pasakos

Pavlo Muratovo (1881–1950) — meno kritiko, istoriko, esė rašytojo, vertėjo, kuris pirmiausia žinomas šiuolaikiniam skaitytojui dėl trijų tomų «Italijos vaizdų», meno prozos rinkinys apima tekstus, parašytus 1915–1925 m., pačiu įtemptu dešimtmečiu Muratovo biografijoje. Šis laikotarpis apima karinę tarnybą Sevastopolio tvirtovėje, gyvenimą sovietinėje Maskvoje ir emigraciją į Berlyną ir Romą. Muratovo beletristika remiasi įvairių įtakų sankirta ir apmąstymu — italų renesanso novelėmis, Puškino proza, XIX a. anglų esė, vokiečių romantikais, prancūzų simbolistais. Pasakojimų ciklo «Herojai ir herojės» veiksmas vyksta skirtingose epochose ir šalyse; daugiau nei istorinių rekonstrukcijų, Muratovą traukia apmąstymai apie žmogų istoriniame kontekste, apie įvykių ir pasakojimų sąsajas. «Magiškose pasakose» nagrinėjami šiuolaikiniai fantastiniai elementai. Galiausiai, didelis romanas «Egerija», parašytas iš įsivaizduojamo XVIII a. italų graverio, Piranesi mokinio, perspektyvos, sujungia nuotykių siužetą su savotiška menininko formavimosi kronika. Leidinį lydi platus istorinis­literatūrinis komentaras ir filologo Vsevolodo Zelčenko straipsnis.