Apie skonį

Apie skonius nesiginčijama. Bet „skonio jausmas nėra nei gamtos dovana, nei meno kūrinys“. Jam reikia kasdienės praktikos, kad jis išsivystytų, įgautų rafinuotumą ir išmoktų atskirti tai, kas nėra tiesiog kažkas, kas patraukia dėmesį naujumu, o tai, kas turi amžinę vertę. Skonis – tai įgūdis, kuris įgyjamas tinkamoje aplinkoje: aplinkoje, kurioje blizgučiai gali suformuoti tik „žemą“ skonį, kuris nereikalauja proto darbo, kad būtų galima atskirti vertę. O įgijus įprotį rasti grožį ten, kur jis „neskamba“, atkreipdamas dėmesį, o tyliai laukia atradimo, atsiras ir skonio rafinuotumas. Būtent jis suteikia galimybę mėgautis gamtos grožiu ir prieš šimtmečius sukurtomis meno darbais.

Be jokios abejonės, Žerarido knygos „Apie skonį“ perleidimas net ir po daugiau nei 200 metų bus laiku ir vietoje, kad primintų skaitytojui apie amžinas vertybes, kurios moko atrasti savyje ir naudotis kokybės instinktu.