1938 metai. Jauna Džini gyvena Krokuvoje muzika, šokiais ir svajoja mokytis konservatorijoje. Susitikimas su jaunuoju muzikantu Feliksu atrodo kaip laimingos gyvenimo pradžia – bet karas sugriauna jų pasaulį, išskirdamas įsimylėjėlius ir išsiųsdamas Džini į Aušvicą, o Feliksą – į Dachau.
Stovykloje, kur bet koks dalyvavimas galėjo kainuoti gyvybę, Feliksas iš savo batų išpjovė mažytę širdį su nuotrauka ir užrašu ir bando ją perduoti į Aušvicą. Kad ši ženklas pasiektų Džini, reikėjo rizikingų sprendimų abiejose vielos pusėse: vieni pažeisdavo taisykles, toliau matydami kaliniuose žmones, kiti ryžosi pasitikėti ir prašyti pagalbos, rizikuodami gyvybe.
Atrasta po daugelio metų, ši širdis tampa šeimos atminties raktu ir išgyvenusios Holokaustą kartos balsu. «Aušvico širdis» – tai istorija apie tai, kaip meilė, draugystė ir tarpusavio pagalba gali atsirasti net ten, kur, atrodytų, nebelieka vietos žmogui.