Bet tai ne tiksliai

Katya visiškai pasišvenčia mažo sūnaus Stepos auklėjimui. Berniukas praktiškai nekalba, bijo kitų vaikų ir svetimų žmonių. Visas pasaulis jam – tai mama ir mėgstamos mašinėlės, kurias jis yra pasiruošęs valandų valandas dėlioti į lygias linijas.

Katy vyras neišlaiko tėvystės iššūkio ir išeina, palikdamas ją vieną su sūnaus isterijomis. Po eilės gydytojų konsultacijų Stepai nustatomas diagnozė su klausimo ženklu – „autizmo spektro sutrikimas“.

neradusi atramos medicininiuose išvadose, Katya nusprendžia pati kovoti už sūnų, pasitikėdama motiniška intuicija.

Katy istorija – tai ne istorija apie vaiko išgydymą nuo autizmo, o istorija apie atradimą atramos ir išgydymą nuo vienatvės.

„Bet tai ne tiksliai“ – jaudinantis ir labai tikras romanas apie motinos meilę ir apie tai, kad pačias sunkiausias bandymas galima išgyventi, kai atrandi tuos, kurie eina šalia tuo pačiu sunkiu keliu, ir kad tikra laimė yra statoma ant meilės ir gebėjimo priimti ne tik žmones, bet ir save patį.