Motinos laukas

Jaunuolis Suvankulas ir mergina Tolgonai prisiekia dalytis laime ir vargais po lygiai. Jie dirba viską kartu: dirba gimtinės lauke, augina mylimus berniukus, stato namą akmenimis. Karas iš moters traukia savo kraują, maldoes vyrus Tolgonai istorinių įvykių girnomis. Tolgonai liūdi, išlieja laukui neviltį ir skausmą, bet randa jėgų gyventi toliau darbe, sąžiningume, senelės rūpestyje. Kartą ji išgelbėjo kūdikį nuo mirties, vos pačiai nemirus: nešė ant rankų pas gydytoją per ledinę upę. Kartais Tolgonai kreipiasi į lauką, klausia, kaip pasiekti kiekvieno žmogaus širdį? Laukas atsako: «Tu — Žmogus. Tu aukščiau už visus, tu išmintingesnis už visus! Tu — Žmogus! Tu pasakyk!».

Rinkinyje dar dvi autoriaus apysakos: «Ankstyvieji gerviukai» ir «Sudie, Gulysary».