Šalis, kur nėra mirties

Stivenas Vincentas Bene – klasikas amerikiečių literatūros, dukart „Pulitzer“ premijos laureatas, kūnas to ryškiausio kartos, kuri mums suteikė Fitzgeraldą, Hemingvėjų ir Faulknerį. Kaip paradoksalios-ironiškos novelės meistras, jis neabejotinai paveldi O. Henrį, dažnai naudoja istorinius, tautosakos ir fantastinius siužetus. Tolimas ar nesenas praeitis jam atsiskleidžia kaip atgimusi fantazijų karalystė. Čia, amerikiečių pasienyje, vyksta senovinės mitologijos siužetai, JAV valstybės sekretorius gali varžytis teisme su pačiu velniu dėl kaimyno ūkininko sielos, atsistatydinęs prancūzų artilerijos pulkininkas – fantazuoti vandenyse apie pasaulio užkariavimą, atvykusi Europos žvaigždė – diriguoti uodegai, basoji šventoji – atsisakyti vardo, o airių leprikonas – padėti statyti geležinkelį...
Pasakojimas „Velnias ir Danielius Vebsteris“ ne kartą buvo ekranizuotas: 1941 metais pasirodė Williamo Dieterle gautas „Oskaras“ filmas, o 2004 metų versija tapo Aleko Baldwino režisūriniu debiutu. Pasakojimas „Verkiantys žmonos“ tapo pagrindu garsiam kino muzikalui Stanlio Doneno „Septynios nuotakos septyniems broliams“ (1954), nominuotam penkiems „Oskarams“ ir gavusiam vieną.
„Šalis, kur nėra mirties“ – tai pats reprezentatyviausias S. V. Bene kūrinių rinkinys pasaulyje: knyga apima visus jo autorinius rinkinius, vieną romaną ir keletą pasakojimų, anksčiau neskelbtų rinkiniuose.