Mano draugai

Meistriškai parašytas, jaudinantis romanas apie tris draugus, gyvenančius politinėje tremtyje, ir jų emocinį prieglobstį – draugystę. Paauglystėje Khaledas, sėdėdamas virtuvėje gimtajame Bengazyje, vieną dieną išgirdo radijo laidoje keistą, užburiančią istoriją apie žmogų ir katę, kuri atsargiai ir švelniai kąsnis po... kąsnio nuskaito iš jo, ir paskutinę akimirką, kai iš žmogaus beveik nieko nelieka, jis sustabdo katę trumpu „Ne“. Ši pradedančio rašytojo istorija nulems Khaledo gyvenimą, nusiųsdama jį į Edinburgą studijuoti literatūros, o vėliau į Londoną, kur 1984 metais jis atsidurs garsios Libijos demonstracijos centre, protestuojančio prieš Kadafio režimą. Iš Libijos ambasados buvo šaudoma į demonstrantus, ir nuo to lemtingo momento prasidės meditatyvūs, rytietiškai atsipalaidavę, vingiuoti Khaledo gyvenimo keliai su dviem draugais. Mataro romanas – rafinuota-paprasčiausia apmąstymas apie tai, ką reiškia turėti ar neturėti namų, kas iš viso yra namai, kaip išgyventi vienam su PTSD, kas yra nepagautina draugystės esmė, kurioje nėra skolų ir pažadų, nėra materialinių ryšių ir ištikimybės priesaikos. Būna knygų, kurios iš karto patraukia, bet greitai užmirštamos. „Mano draugai“ – kita. Ji lėtai įsiskverbia į tave, apgaubia, visai kaip draugystė be įsipareigojimų – ta draugystė, kuri yra tvirtesnė už bet kokius įsipareigojimus.
 
Vertėja: Aleksandrova Marija