Mobilizuota tauta. Vokietija 1939–1945

Po Hitlerio atėjimo į valdžią 1933 metais nacių propaganda siekė sukurti iš vokiečių visuomenės vieningą organizmą, atsidavusį vadei. Piliečių mobilizacija asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime pasiekė piką 1939 metais prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Remdamasis ego-dokumentais – dienoraščiais ir laiškais – Nikolas Stargardtas rodo, kaip gyveno Trečiojo reicho piliečiai karo metu, kokius jausmus jie patyrė per šiuos šešis metus, su kokiomis sunkumais susidūrė kasdieniame gyvenime ir kaip galiausiai susidūrė su baisiąja Holokausto tiesa.
«Kai 1939 metų rugsėjį įsiplieskė karas, Vokietijoje jis buvo sutikta ypač liūdnai. Tačiau niekas itin nesirūpino, kodėl jis prasidėjo. Vokiečiai buvo įsitikinę, kad privalo kariauti dėl savisaugos, dėl sąjungininkų machinacijų ir agresyvių lenkų užmačių.

Šiandieniniame amžiuje atrodo gana keista, kad tais laikais daug vokiečių, kurie visai nebuvo fanatiški naciai, nuoširdžiai tikėjo tokiais dalykais. Kaip jie galėjo supainioti tyčinį jų valdžios kurstomą žiaurų imperialistinį karą su karu už tėvynės gynybą? Kaip jie galėjo matyti save patriotais priešų žiede, o ne kovotojais už Hitlerio reikalą su jo viršenybės rasa?» (Nikolas Stargardtas)