Vokiečių baroko dramos kilmė

Valterio Benjamino knyga „Vokiečių baroko dramos kilmė“ (1928) – tai autoriaus disertacija, kurios mokslinė bendruomenė tuo metu nepriėmė, ir kartu vienas svarbiausių XX amžiaus estetinės ir filosofinės literatūros kūrinių. Čia visiškai atsiskleidžia Benjaminui būdingas kūrybinis bruožas, kurį Hanna Arendt pavadino „poetiniu mąstymu“. Pojūčių kompleksas, kuriuo Benjaminas domisi, yra žymiai platesnis nei tai, kas nurodyta pavadinime. Jį jaudina ne XVII amžiaus vokiečių dramaturgijos raidė, o jos dvasia. Barokas vokiečių filosofo analizei staiga pasirodo ne kaip „aktuali“ šiuolaikybės veidrodis, bet kaip viena iš galimų atsakymų – be to, ypač aiškių ir gilių – į klausimus, kurie kilo prieš žmogų, patyrusį ir tebepragyvenantį tragiškus XX amžiaus įvykius.