Bendra psichopatologija. Nuo asmenybės formavimosi iki masių psichologijos

Karlas Jaspersas (1883–1969) pirmiausia išgarsėjo kaip filosofas, vienas egzistencializmo pradininkų, kurio įtaką pažymėjo Albertas Camus, Jean-Paul Sartre, Hannah Arendt. Tačiau Jaspersas buvo ne tik filosofas, bet ir gydytojas-psichiatras, o jo disertacija „Bendra psichopatologija“ – tai kelių metų darbas psichiatrijos ligoninėje. Jaspersas buvo giliai nepatenkintas tuo metu egzistavusiomis požiūrio studijų ir gydymo sielos ligų metodikomis, teigė, kad ši medicinos šaka yra gilioje krizėje, ir sau iškėlė ambicingą užduotį sukurti naujus mokslinius pagrindus psichiatrijai. Iš tikrųjų jis sukūrė psichiatrijos filosofiją, sukūrė naują kalbą ir kategorinę sistemą, skirtą psichinių sutrikimų aprašymui ir klasifikacijai. Pirmasis „Bendros psichopatologijos“ leidimas pasirodė 1913 metais, kai Jaspersui buvo 30 metų; knyga tapo jo gyvenimo darbu, o kiekviename leidime jis ją perdirbdavo ir plėsdavo – iki 1959 metų, kai pasirodė 7-asis leidimas. Tai klasikinė psichiatrijos literatūra, psichiatrų stalo knyga, kuri, nepaisant intensyvaus vystymosi žmogaus smegenų ir psichikos moksluose per pastarąsias kelias dešimtis metų, išlieka nepakeičiama. Šiandien priimti diagnostiniai kriterijai, kaip ir psichinių sutrikimų klasifikacija, vis dar remiasi šioje darbo pateiktomis idėjomis ir metodais.