Peržiūrėkite elektroninę knygos versiją

Biblija yra ne tik krikščionybės pagrindas, bet ir svarbiausia visos pasaulinės kultūros dalis. Jos Senasis Testamentas buvo parašytas senovės hebrajų kalba. Šie tekstai, kuriuos kūrė nuo XV iki I a. prieš mūsų erą, buvo kruopščiai išsaugoti kopijuojant ir iki X a. mūsų erą, dėka žydų mokslininkų - masoretų, kurie dirbo su senovinėmis Šventojo Rašto rankraščiais, įgavo galutinę stabilizuotą formą. Senasis Testamentas, išverstas III-I a. prieš mūsų erą Aleksandrijoje į senovės graikų kalbą, tapo vadinamas Septuaginta, t.y. „septyniasdešimt senolių vertimu“. Į senovės graikų kalbą buvo parašytas ir Naujas Testamentas. IV a. pabaigoje pasirodė Vulgata - Biblijos vertimas į lotynų kalbą, ir būtent šis „lotyniškas Biblija“ pirmą kartą buvo išspausdinta 1450 m. Johann Gutenberg. IX a. Kirilas ir Metodijus išvertė Bibliją į senąsias slavų kalbas. Atsiradus knygų spausdinimui Rusijoje, Bibliją pradėjo leisti būtent senosios slavų kalbos; šie tekstai buvo naudojami tiek bažnyčioje, tiek namuose. 1751 m. imperatorės Jelizavetos nurodymu jie buvo patikrinti su Septuaginta, tačiau iki to laiko senosios slavų kalbos suprato ne visi rusai, todėl Aleksandro I nurodymu Bibliją pradėjo leisti rusų kalba. Vertimą atliko Sinodas - aukščiausias valstybės organas bažnyčios valdymo, todėl jis tapo vadinamas sinodiniu. 39 kanoninių Senosios Testamentų knygų vertimas buvo atliktas iš hebrajų (masoretinio teksto); dešimt jo nekanoninių knygų buvo išversta iš graikų, ir viena - iš lotyniškos Vulgatos. Naujojo Testamento vertimas buvo atliktas iš graikų originalo.

Šiame leidime pirmą kartą Rusijoje skelbiami 230 Gusto Dore originalių piešinių atvaizdai. Talentingas prancūzų menininkas dirbo juos dvejus metus, kol buvo rengiamas Biblijos leidimas, išverstas į vokiečių kalbą rašytojo ir rabino Ludwigo Philippsono. Biblija su Dore iliustracijomis pirmą kartą buvo išleista 1866 m., ir joje buvo spausdinamos graviūros, padarytos pagal meistro piešinius. Šis leidimas tapo taip populiarus, kad 1867 m. Gusto Dore originalūs piešiniai buvo išleisti atskiru trimis tomais. Būtent jie, o ne pagal juos atliktos graviūros, yra reprodukuojami šiuo leidimu.