Lepra. Lepromos istorija

Georgij Ivanovič Šilin (1896–1938) — sovietų prozininkas, Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. Jo pirmąją knygą teigiamai įvertino Maksimas Gorkis, kūrybos žydėjimas teko XX a. 20–30-aisiais, vėliau autorius ilgą laiką buvo pamirštas.

Žinomiausias Georgijaus Šilino romanas — "Lepra". Pasinerti į kovos su lepra, šiuo siaubingu ir mitologiniu negalavimu, tyrimą rašytoją paskatino asmeninė istorija: atvykęs į tėvynę, Šilin norėjo aplankyti seną draugą, tačiau sužinojo, kad tas serga ir yra paguldytas į lepromos ligoninę. Taip rašytojas pirmą kartą atsidūrė "ligonių kieme" ir kelias dienas praleido tarp lepra sergančių žmonių. Vėliau Šilin ne kartą lankėsi lepromos ligoninėse įvairiuose SSRS miestuose, taip pat savo romanui tyrinėjo prieinamą medicinos literatūrą, konsultavosi su žinomais specialistais ir net dalyvavo gydytojų-leprologų suvažiavime.
Be rimtos mokslinės bazės, romanas išsiskiria ryškiais, gyvais veikėjų charakteriais: sergančiais žmonėmis, kurių visuomeninė veikla nutrūko, nors fiziškai jie tęsia savo egzistavimą, dažnai jau be vilties kada nors palikti lepromos ligoninę; gydytojais, besižavinčiais mokslu ir savo darbu, atsisakančiais pasiduoti vienai iš seniausių žmonijai žinomų ligų.