Purvinas viduramžių pasaulis

Istorikės ir rekonstruktorės Jekaterinos Mišanenkovos knyga skirta populiarių mitų apie viduramžių epochą paneigimui. Viduramžiais žmonės buvo baisiai nešvarūs ir smirdėjo — niekada nesiprausdavo, drabužių neskalaudavo, riteriai eidavo į tualetą tiesiai po savimi, į šarvus, o plačiakraščiai skrybėlės buvo dėvimos, kad apsisaugotų nuo purvo ir naktinių puodų turinio, nuolat pilamo iš langų. Karalienė Izabella Kastyliška prisiekė nekeisti apatinio trikotažo, kol maurai nebus išvaryti iš Ispanijos, ir praustis tik du kartus gyvenime. Nuo Ludoviko XIV smirdėjo „kaip nuo laukinio žvėries“. Karalius Friedrichas Barbarossa vos neišsiplovė nešvarumuose. O ant Britanijos parlamento langų kabindavo kvapnius užuolaidas, kad apsisaugotų nuo smarvės, sklindančios nuo Temzės. Kas iš to yra tiesa, o kas išmislas? Kaip iš tikrųjų buvo įrengta viduramžių pirtis ar tualetas? Kaip žmonės skalbdavo drabužius ir kokiomis kvapiosiomis medžiagomis naudodavosi viduramžių laikotarpio žmonės? Pasižiūrėkime į faktus.