Žemė ir sapnai apie ramybę

Knygoje "Žemė ir sapnai apie ramybę" filosofas Gastonas Bachelardas tęsia savo tyrimą poetinės ontologijos vaizdų, skirtą žemės elementui. Šis darbas užbaigia dvilogiją, pradėtą "Žemėje ir sapnuose apie valią", ir fokusuojasi į ramybės, namų, prieglaudos, šaknų, miego vaizdus – per kuriuos... žmogus intuityviai įsisavina savo vietą pasaulyje. Bachelardas analizuoja Viktoro Igo, Šarlio Bodlerio, Rilkės, Novalio, Edgaro Poe, Žano Polio Sartro ir kitų autorių kūrinius, kad parodytų, kaip žemė tampa vidinio prieglobsčio ir judėjimo sustojimo simboliu. Jis vysto namų sampratą kaip apsaugos, urvo kaip pirminės prieglaudos, šaknų kaip stabilumo vaizdo ir labirinto kaip meditatyvios vienatvės struktūros. Skaitytojui, tyrinėjančiam filosofijos, poetinės vaizduotės ir psichoanalitinės minties sankryžas. "Atsiriboti – štai didi žmogaus svajonė. Įgauti uždarymo pradinės ramybės – štai noras, atsinaujinantis nuo momento, kai pradeda ramiai svajoti".