Kolymos pasakojimai

Varlamas Tichonovičius Šalakovas (1907–1982) – rusų sovietų prozininkas ir poetas gimė Vologdoje kunigo šeimoje. Gavo gerą namų išsilavinimą, baigė gimnaziją, darbo mokyklą. Tačiau nenorėjo eiti tėvo pėdomis, persikėlė į Maskvą, kur dirbo odininkas Kuncevo odininkų gamykloje, o vėliau buvo priimtas... į Maskvos universitetą sovietų teisės fakultete. Sostinėje lankė literatūrinius ratelius, ėjo į poezijos vakarus. Du kartus Šalakovas buvo areštuotas ir ištremtas pirmiausia (1929–1931) į Višerės lagerį Permės srityje, kur statė Berioznikų chemijos kombinato, o vėliau į Kolymą (1937–1951) į šiaurės rytų lagerį, kur dirbo auksakalys, miško kirtėjas, žemdirbys, kasdamas anglį. Vėliau, baigęs felčerio kursus, Šalakovas dirbo felčeriu Tolimuosiuose Rytuose. Nežmoniškai sunkus darbas ir lagerio gyvenimo sąlygos, užgriuvę visą kartą, tapo pagrindu Šalakovo apsakymų ir esė ciklui „Kolymos pasakojimai“, pasakojančiam apie kalinių gyvenimą sovietiniuose pataisos darbų lageriuose 1930–1950-aisiais. „Kolymos pasakojimai“, kuriuos V. Šalakovas pradėjo rašyti tuojau po sugrįžimo iš stalinizmo lagerių ir dirbo beveik dvidešimt metų, nuo 1954 iki 1973 metų, – stulbinantis meninis-dokumentinis liudijimas apie vieną iš baisiausių XX amžiaus tragedijų.