Masha Rolnikaitė rašė dienoraštį 1941–45 metais, okupacijų, kai Lietuvą užėmė Vokietijos kariuomenė, pradžioje ir iki savo išlaisvinimo 1945 m. kovo 10 d.
Pirmiausia Vilniaus gette, vėliau – darbo koncentracijos stovyklose Strašdenhofe (Ryga, Latvija) ir Štutthofe (Lenkija).
Jos dienoraštis mažiau žinomas, bet ne mažiau svarbus nei Anos Frank dienoraštis.
Dalinę dienoraščio tekstą Maša pavyko užrašyti, didžiąją dalį ji laikė "mintyse", įsimindama.
Visas dienoraščio tekstas buvo užfiksuotas jos 1946 m., jau Vilniuje, o pirmą kartą išleistas – taip pat ten, tačiau tik 1963 m., „atšilimo“ laikotarpiu, lietuvių kalba.