Baltos arkliuko žygis

Malonus ir dosnus Baikalų mėlynas dangus. Tik į jo apsaugą ir pagalbą tikėjosi žymus Burjatų pirklis Čagdar Bulatovas, pabėgdamas su savo šeima į beribius stepes 1923 metais. Todėl jauniausiam anūkui, kuriam buvo lemta gimti tarp žydinčių žolelių, jis suteikė vardą Žimbadžamsa, kuris reiškia „Dosnumo vandenynas“.
Iš buvusios prabangos Čagdarui liko tik Sagaalšan – kumelė, kurią jis padovanojo jaunajai Burjatų-Mongolų respublikai. Iš šios dovanos ir prasideda septyniasdešimt metų trunkanti istorija. Vargai po Pilietinio karo, nuostoliai po Tėvynės karo ir – sunki kūryba. Kasdieniai vargai ir – padedantys juos įveikti tarpusavio pagalba, žmonių gerumas.
Istorinių įvykių verpetuose Bulatovo vaikai ir anūkai išlaikys atmintį apie savo seną giminę, tęsdami tvirtą lojalumo gimtai žemei liniją, išlikdami ištikimi Čagdarui ir siekdami, kad šeima liktų kartu.