Ben-Hūras. Kristaus istorija

Lewis Wallace (1827–1905) — amerikiečių rašytojas, teisininkas, valstybės ir karinis veikėjas. Jis gimė mažame Brukvilio miestelyje Indianos valstijoje. Lewis buvo antras iš keturių David Wallace, šeštosios Indianos valstijos gubernatoriaus, vaikų, ir jo žmonos Esther Test, kongreso nario dukters. Būsimasis rašytojas... anksti neteko motinos ir buvo auklėjamas pamotės Zereldos Sanders. Zereldos religiniai įsitikinimai paveikė berniuką, o pati moteris, tikėtina, tapo prototipu jo literatūrinio herojaus Ben-Hūro motinai. Apie šešioliktus metus Wallace pradėjo savarankiškai užsidirbti pragyvenimui, tuo pat metu studijuodamas teisę savo tėvo advokatų kontoroje. 1846 metais jaunuolis kaip savanoris dalyvavo kare su Meksika. Grįžęs namo, jis baigė mokslus ir užsiėmė savo teisine praktika, o 1852 metais vedė Susan Elston; po metų porai gimė jų vienintelis sūnus. Šeima įsikūrė Krofordsvilėje, ir netrukus Wallace buvo išrinktas dvejiems metams į Indianos senatorius demokratų partijos vardu. Kai prasidėjo Pilietinis karas, Lewis stojo į Šiaurės armiją. Jis dalyvavo didžiuliuose mūšiuose ir tapo vienu jauniausių Šiaurės armijos pareigūnų, gavusių generolo majoro laipsnį. Wallace nepaliko tarnybos ir po karo: kaip kariuomenės komisijos narys jis teisė įtariamuosius prezidento Abraomo Linkolno žudymu, taip pat nagrinėjo pietiečių nusikaltimus karo belaisvių stovykloje. 1878 metais Lewis tapo Niujorko teritorijos gubernatoriumi, kur per trejus metus kovojo su nusikalstamumo protrūkiais. Pasibaigus šiam laikotarpiui, Wallace gavo naują paskyrimą: prezidentas James Garfield, sužavėtas Lewis romanu „Ben-Hūras“, suteikė rašytojui galimybę dirbti JAV ambasadoriumi Osmanų imperijoje. Šis laikotarpis tapo vienu ryškiausių Wallace gyvenimo laikotarpių. Būdamas Konstantinopolyje, jis aktyviai rinko medžiagą naujam romanui ir demonstravo gilų susidomėjimą vietos kultūra ir istorija. Jo pastangų rezultatas buvo romanas „Konstantinopolio kritimas“.

Išeidamas į pensiją, Wallace paskyrė save literatūrai. Gyvenęs visus svarbius įvykius, jis galėjo tiksliai atspindėti gautas žinias savo kūriniuose. Būtent jo romanai atnešė jam pasaulinę šlovę. Žinomiausias iš jų — 1880 metais pirmą kartą paskelbtas „Ben-Hūras“. Šį romaną Lewis rašė septynis metus. Jo siužetas pasakoja apie sudėtingą žydų jaunuolio Judos Ben-Hūro kelią, siekiant išlaisvinti savo tautą iš romėnų priespaudos. „Ben-Hūras“ iškart užkariavo skaitytojų meilę ir pasiekė tokią populiarumą, kad pagal jį buvo sukurta keletas ekranizacijų. Šiame leidime tekstas lydimas XX amžiaus pradžios dailininkų iliustracijų.