Trisdešimtmetė moteris

"Trisdešimtmetė moteris" užima garbingą vietą Balzaco palikime, papildydama ryškią "Privataus gyvenimo scenų" paletę. Išraiškingas ir švelnus pasakojimas apie meilę jos aukščiausiuose pasireiškimuose tuo pačiu tapo rekviejumi santuokiniam gyvenimui. Romano herojė, Žiulė, nepaprasta, nepriklausoma ir laisvai išreikšti jausmų moteris, atsisveikina su... jaunystės iliuzijomis ir nusivilia santuoka. Juk "mus dažniau žudo ne pačios kančios, o prarastos vilties". Ir kai tirpstame nuo vyro abejingumo ir šaltumo, argi neprisimenama kartais, kad legali meilė yra sunkesnė už nusikaltėlišką aistrą? "...Ir kadangi Prancūzijoje, taip pat ir visame pasaulyje, tūkstančiai, dešimtys tūkstančių, šimtai tūkstančių moterų jaučiasi nesuprastos ir nusivylusios, jos randa Balzake gydytoją, kuris pirmasis suteikė vardą jų negaliai. Jis atleidžia bet kurios klaidingos jų veiksmus, jei tik šis veiksmas atliktas iš meilės; jis drįsta pasakyti, kad ne tik "trisdešimtmetė moteris", bet ir "keturiasdešimtmetė moteris", ir netgi ji, viską patyrusi ir viską suvokusi, turi aukščiausią teisę į meilę". Stefan Zweig