Knyga išskirtinio mūsų šalies istoriko, geografijos ir filosofijos specialisto Lvo Nikolajevičiaus Gumljevo skirta mažai tyrinėtam VI–VIII a. laikotarpiui, kai Eurazijoje gimė ir klestėjo senovinė valstybė – Didysis Turkijos kaganas. Dėmesio centre – didžiosios stepės žmonės ir gamta. Aptariama unikali senovės turkų materialinė kultūra ir, kas dar svarbiau, jų socialinio gyvenimo formos ir socialiniai institutai: alaus, kunigaikščių sistema, pareigūnų hierarchija, karinė disciplina, diplomatija, taip pat aiškiai apibrėžta pasaulėžiūra, priešpriešinta kaimyninių šalių ideologinėms sistemoms. Darbas grindžiamas istorinės kritikos ir analizės principu, t. y. tyrinėtų įvykių aprašymu jų ryšyje ir sekos kontekste. Autorius bando atsakyti į pasaulinės istorijos klausimus: kodėl atsirado turkai ir kas su jais nutiko, kaip jie paliko savo vardą daugeliui tautų, kurios kartais nėra jų palikuonys? Pasak Gumljevo, „turkų“ pavadinimas neišnyko ir, dar daugiau, išplito per pusę Azijos, dėka arabų, kurie pradėjo vadinti turkais visus karingus klajoklius šiaurėje nuo Sogdijos. Vėliau šis terminas transformavosi ir tapo kalbų šeimos pavadinimu. Išsamus etninių, politinių ir religinių senovės turkų gyvenimo aspektų analizė derinama su gyva vaizdine išraiškos maniera.
Įžangos autorius knygai L.N. Gumljevo „Senovės turkai“ - geografijos mokslų daktaras, profesorius S.B. Lavrovas. Knyga papildyta sinchronistine lentele, genealogine lentele, onomastine lentele, literatūros sąrašu, vardų ir tituluotų pravardžių indeksu, cituojamų darbų autorių indeksu, toponimų indeksu ir etnonimų indeksu.
Knyga skirta istorikams, geografams, filosofams, etnologams ir plačiam susidomėjusių skaitytojų ratui.
