Proto-regėjimas. Miestų struktūra ir socialinis gyvenimas

Kodėl susitikę miesto gatvėje su nepažįstamu žmogumi nukreipiam savo žvilgsnį žemyn? Šį klausimą užduoda Richardas Sennettas savo tyrime apie miesto planavimo istoriją. Analizuodamas įvairias urbanistines formas (nuo antikinių gimnazijų iki turkiškų pirtčių Niujorke), taip pat meno kūrinius (nuo Renesanso laikų graviūrų iki grafičio metro), autorius rodo, kaip formavosi baimė atvirumo nepažįstamajam, kaip buvo pastatyta nepralaidi siena tarp vidaus ir išorės gyvenimo ir kaip šiuo aspektu keitėsi fizinė miesto struktūra ir architektūra. „Proto-regėjime“ Sennettas suformuluoja atvirumo ir empatijos meno principus: jis parodo, kaip galima susidoroti su miesto gyvenimo sudėtingumu ir įvairove, kaip sukurti erdvę, kurioje galima be baimės pamatyti kitą ir atsiverti jo žvilgsniui.