Seno imperijos aušroje. Apie patirtį XX amžiaus pradžioje: karų, revoliucijų ir taikos dienos

Generolo V.N. fon Dreyerio atsiminimai „Seno imperijos aušroje“ buvo parašyti po Antrojo pasaulinio karo ir paskelbti 1965 metais, kai generolas artėjo prie devyniasdešimties metų amžiaus. Tačiau pasakojimas buvo nutrauktas tik iki Rusijos Pilietinio karo pradžios – lemtingos ribos, padalijusios daugelio... rusų likimus į „iki“ ir „po“. O Vladimiras fon Dreyeris buvo rusas, nors ir su vokiečių šaknimis, ortodoksas, iš karinės giminės. Ir sau jis neįsivaizdavo kitos likimo, išskyrus karinę tarnybą. Jam teko tarnauti Turkestane, vakarų pasienyje esančiuose garnizonuose, mokytis Generalinio štabo akademijoje Sankt Peterburge, kovoti Pirmajame pasauliniame kare... Fon Dreyeris kovojo didvyriškai, atsidurdamas karščiausiuose fronto ruožuose, pavyzdžiui, jis buvo vienas iš nedaugelio kariškių, ištrūkusių su kovomis iš baisios apsupties liūdnai pagarsėjusiuose Rugpjūčio miškuose.
Jo gyvenimas buvo kupinas ne tik įvairių nuotykių, bet ir neįprastų susitikimų. Daugelyje žinomų istorinių veikėjų – jis tiesiog draugai, pažįstami ir bendražygiai... Jis tarnavo su Brusilovu, Kornilovu, Vrangelu ir gerai pažinojo daugumą žinomų generolų pirmojoje XX amžiaus ketvirtyje. Būsimasis sovietų maršalas Šapošnikovas, būdamas jaunu karininku, pravarde „berniukas Borja“, atsidūrė fon Dreyerio pavaldume... Jis prisiminė ir papasakojo daug įdomaus, be to, pasakojo neabejodamas, nuostabiu, turtingu rusišku kalbėjimu, su humoru, su neįprastais detalėmis, kaip sakoma, „su siela“...