Vokiečių invazija ir imperijos pabaiga

Šiame leidime pristatomas antrasis tomas fundamentalaus veikalo „Senovės Prancūzijos visuomenės istorija“ iškilaus XIX a. prancūzų istoriko Nyumo Deni Fjustelio de Kulango. Knyga pasakoja apie IV–V a. po Kristaus – sudėtingą Romos Galių ir pačios imperijos egzistavimo laikotarpį. Šiuo metu Galių pasirodo galinga aristokratija. Imperatoriai dar egzistuoja, tačiau paklusnumas jiems nyksta, o svoris linksta didžiųjų žemės savininkų pusėn. Tačiau ši klasė nesugebėjo nei kovoti, nei valdyti. Šiuo laikotarpiu barbarai vokiečių genčių pavidalu labiau nei bet kada anksčiau pradėjo kelti grėsmę Galioms. Į imperiją plūdo išsisklaidę būriai, kurių nepaprastas judrumas sukeldavo sumišimą romėnų vadanams. Daugelis barbarų būrių perėjo visą Galių, grobdami ją. Vienintelės gentys, kurios sugebėjo įsitvirtinti joje, buvo vestgotai, burgundai ir frankai. Vestgotai užėmė pietvakarių žemes, burgundai – Ronos baseiną, o frankai apsigyveno šiaurėje Galių. Viskas įvyko pagal susitarimą su romėnais. Oficialiai jie buvo romėnų kareiviai, o ne užkariautojai. Svečiai-barbarai, kaip juos vadino, dažnai būdavo pavojingi, kartais naudingi, bet jie nebuvo šeimininkai.