Nieko panašaus

Anna Narinskaja: «Ši knyga beveik visiškai susideda iš straipsnių, parašytų laiku, praėjusiam po mano emigracijos iš Rusijos. Išimtį sudaro testai, skirti mano draugui, poetui Grigorijui Daševskiui — žmogui, umančiam atskirti gėrį nuo blogio. Per laiką, praėjusį nuo jo mirties 2013‑aisiais,... ši reta savybė tapo dar svarbesnė, o Grigoriaus nebuvimas — dar ryškesnis.
Daugiausia tai žurnalistiniai tekstai, bandantys kaip nors sudėti šukes, į kurias virto mano ir daugelio mano draugų (kartais drįstu kalbėti ne tik už save) gyvenimo vaizdas po 2022 metų vasario. Jie parašyti įvairiomis progomis ir skirtingiems leidiniams, tačiau kai kurios temos ir net kai kurie iliustruojantys pavyzdžiai ir citatos kartojasi iš teksto į tekstą.
Rinkdamasi tekstus, beveik visada išlaikiau šiuos pasikartojimus.
Man atrodo, ši cikliškumas savaime — po‑katastrofinės egzistencijos ir mąstymo simptomas ir, galbūt, savaime sudaro pranešimą apie tai, kas vyksta».