Už Ussuri kraštą. Dersu Uzala

Žymaus keliautojo Vladimiro Klavdijevičiaus Arsenjevo (1872–1930) knygoms „Už Ussuri kraštą“ ir „Dersu Uzala“ teko nelengvas kelias iki skaitytojo. Darbą prie jų būsimasis garsus etnografas, geografas, archeologas, antropologas ir istorikas, tuo metu tarnavęs Rusijos armijoje kaip štabs kapitonas, pradėjo 1906 metais: vadovaudamas ekspedicijai į Sichojo-Alyn kalnų regioną, jis galiausiai gavo galimybę įgyvendinti seną svajonę ir pradėti tyrinėti Tolimuosius Rytus, sau ir paskyręs visą likusį gyvenimą. Pasinaudojęs kelionės dienoraščių užrašais, Vladimiras Arsenjevas juos perrašė į įtraukiantį nuotykių pasakojimą, kuris išlaikė tiek tiesioginio įspūdžio šviežumą, tiek liudytojo pasakojimo tiesą. Kai, po ilgų metų darbo prie tekstų, knygos galutinai buvo paruoštos publikacijai, prasidėjusi Spalio revoliucija keletui metų padarė leidybą neįmanoma... Nuo 1920 metų Arsenjevo kūriniai pradeda būti leidžiami tėvynėje, o jau 1924 metais Berlyne, dalyvaujant Fridtofui Nansenui, pasirodė vokiškas knygų „Už Ussuri kraštą“ ir „Dersu Uzala“ vertimas. Ypač didelį populiarumą knygoms atnešė ekranizacijos – 1961 metų („Dersu Uzala“, rež. Agasi Babayan) ir ypač „Oskarą“ laimėjęs filmas iš 1975 metų („Dersu Uzala“, rež. Akira Kurosawa).