Pramogų metateorija. Vakarų aistros istorijos dekonstruojimas

Tarp aukštojo meno ir pramogų jau seniai buvo neįveikiama siena. Aistros dvasia nukreipta į kitą pasaulį. Pakilnumas yra jo kelias. Prieš jo griežtą žvilgsnį džiaugsmas, juokas ir pramogų paprastumas – tarsi trypti šventus dalykus. Tačiau ar šiandien galime drąsiai teigti, kad siena vis dar nepajudinama ir yra būtent ten, kur ją pastatė mūsų protėviai? Ar neturėtume, sekdami Rytų satori meistrų pavyzdžiu, išlaisvinti meną ir pramogas iš religinės metafizikos, kurią jiems įskiepijo aistros dvasia? Ar neturėtume bandyti meną suvokti ne kaip kančią, o kaip juoką, kad pagaliau išlaisvintume jį nuo ankstesnių epochų moralės? Savo naujoje esė Byung-Chol Han kreipiasi į šiuolaikinio meno ir pramogų dekonstrukciją, analizuodamas tokius reiškinius kaip juokas, džiaugsmas ir pramogos, kurie tapo XXI amžiaus imperatyvais.