Žudikas su laimingu veidu. Maniako Kito Jesperseno istorija

1990 metų vasarį Oregon valstijos policija sulaikė porą Džoną Sosnovką ir Laverną Pavlinak už 23 metų Tanijos Benett nužudymą ir išžaginimą. Teisme Laverna apkaltino Džoną nužudymu, prisipažindama, kad dalyvavo jame. Policija uždarė bylą. Buvo tik viena problema: už grotų pateko nekalti žmonės...

Teisingas Tanijos ir septynių kitų merginų žudikas buvo sunkvežimių vairuotojas Kitas Jespersenas. Pasirinkdamas savo aukas keliais, su kiekviena jis žaidė „mirtiną žaidimą“, kuriame jas dusindavo, o po to kelis kartus atgaivindavo prieš nužudydamas. Išsigimusio, garbės trokštančio maniako manieros, jis pradėjo kampaniją už Sosnovkos ir Pavlinak išlaisvinimą. Jespersenas siuntė į laikraščius pašaipius prisipažinimus dėl nužudymų, nupiešdamas šypsenėlę pranešimų pabaigoje – už ką gavo pravardę „Žudikas su laimingu veidu“.

Remiantis daugybe interviu su Jespersenu ir jo aplinka, dienoraščiais ir teismo protokolais, knyga „Žudikas su laimingu veidu“ – tai baisus sadisto ir maniako formavimosi pasakojimas, pasakojamas jo paties.