Redaktoriaus laboratorijoje. Gyvas ir negyvas žodis

Į šią rinktinę įtrauktos dvi knygos apie rusų kalbą, kurių reikšmė ir unikalumas, praėjus dešimtmečiams nuo publikavimo, išlieka beprecedentiai. „Redaktoriaus laboratorija“ (1960) — viena pagrindinių knygų, skirtų rusų kalbos grynumui ir turtingumui. Savo knygoje iškilusi rašytoja, kritikė ir literatūrologė Lidija... Čukovskaja dalijasi patirtimi, dirbdama legendinėje Detgizo redakcijoje. Pasak autorės, „šita knyga — ne redagavimo vadovas. Aš prieš save nekeliau mokyklinių užduočių, ir vargu ar bet koks vadovas gali prisidėti prie meno įsisavinimo bet kokiu laipsniu. Knygos užduotis kita: man tiesiog norėjosi pasigilinti į patirtį, kurią sukaupiau kartu su mano artimiausiais draugais, surinkti ir apibendrinti ją, supažindinti skaitytoją su tomis mintimis, tomis neramumais ir klausimais, su kuriais teko susidurti per tris dešimtmečius literatūrinės veiklos.“ Nora Gal — iškilusi anglų ir prancūzų literatūros vertėja, kurios darbai („Mažasis princas“ Sen-Ekziuperi, „Svetimas“ Kamyu, „Žudyti kardšaką...“ Harper Lee ir daugelis kitų) jau seniai tapo mūsų literatūros lobynu. Jos pagrindinis teorinis darbas „Gyvas ir negyvas žodis“ skirtas meninei vertimo ir yra autoriaus patirties, kaip redaktoriaus ir vertėjo, esmė. Autorė žaibiškai ir humoristiškai išnaudoja turtingą medžiagą, sukauptą per daugiau nei pusę šimtmečio darbo su tekstais, gindama ir saugodama vieną iš svarbiausių mūsų kultūros turtų — rusų kalbos grynumą.