Užrašai

Ilgą laiką "Asmeniniai užrašai" imperatorienės Jekaterinos II buvo saugomi po "Specialios konfidencialumo" etikete, kurią ant jų uždėjo jos sūnus, imperatorius Pavelas. Tačiau jis leido savo artimam draugui, prinčui Aleksandrui Borisovičui Kurakiniui, padaryti kopiją iš "Užrašų". Vėliau atsirado dar kelios kopijos, cirkuliavusios jau Aleksandro I ir Nikolajaus I valdymo laikais (jų, ypatingai, žinojo istorikas A. I. Turgenjevas, N. M. Karamzinas ir A. S. Puškinas).
1859 metais didžioji dalis imperatorienės memuarų buvo paskelbta Londone A. I. Gercenu. Jie sukėlė tikrą sukrėtimą visoje Europoje ir buvo išversti į kelias kalbas (originalas rašytas prancūziškai).
XX amžiaus pradžioje Jekaterinos kūrinius nusprendė paskelbti Imperatoriškoji mokslų akademija. Gavęs leidimą dirbti uždarose archyvuose, akademikas A. N. Pypinas, vadovavęs leidimui, rado imperatorienės "Užrašų" originalus pilna apimtimi. "Londonas leidimas, kaip aš dabar įsitikinau, pateikia vos pusę visų "Užrašų" ir vos trečdalį viso istorinių atsiminimų turinio... – pranešė Pypinas laiške akademijos prezidentui didžiajai kunigaikštei Konstantinui Konstantinovičiui. – Imperatorienės istoriniai užrašai jų pilna apimtimi sudaro vertingą paminklą, nuostabų tiek istorinėmis turiniu, tiek giliu psichologiniu interesu... Galiausiai, ši asmeninė Jekaterinos II istorija... yra kartu nuostabus literatūros kūrinys, blizgantis protu ir stebėjimu".
"Užrašai" buvo išleisti 1907 metais originalo kalba 12 tomų imperatorienės kūrinių, remiantis originaliomis rankraščiais. Tais pačiais metais leidykla A. S. Suvorino išleido jų rusų vertimą.