Gundantis protas. Kaip seksualinio partnerio pasirinkimas paveikė žmogaus prigimties evoliuciją

Pasąmonė padėjo senajam žmogui užkopti į gyvūnų pasaulio viršūnę ir sukurti civilizaciją, visiškai neįtikėtiną pagal visus kitus mūsų planetos gyventojus. Kam šiam smegenims reikia reakcijos greičio ar sugebėjimo saugoti ir apdoroti didžiulį informacijos kiekį – aišku, bet koks privalumas išgyvenimui teikia humoras, ar abstraktus mąstymas, ar sugebėjimas sukurti muziką? Visi šie bruožai jokiomis priemonėmis neturi įtakos asmens išgyvenimui, nes norint nužudyti mamutą, nereikia mokėti jo piešti. Norint sėkmingai praeiti per natūralų atranką, smegenys galėtų būti kur kas mažiau sudėtingos ir ištobulintos. Kodėl gi jos tapo būtent tokios? Mokslininkai iki šiol ginčijasi apie šį klausimą, siūlydami vis naujas ir naujas nuomones apie mūsų proto evoliucijos principą ir istoriją. Taigi, vieni teigia, kad tokie smegenų bruožai kaip galimybė kurti meno kūrinius – tik šalutinis produktas pagrindinių, būtinais išgyvenimo funkcijų, kiti gi visai laiko meną „biologine tuštuma“, kuri niekaip nedaro įtakos mūsų evoliuciniam sėkmei. Evoliuojantis psichologas Džefris Milas tikras, kad tai ne taip. Tiesiog, be natūralios atrankos, ne mažiau, o kartais net daugiau įtakos mūsų rūšies formavimuisi ir vystymuisi turėjo seksualinė atranka. Juk svarbu ne tik tapti stipresniu ir protingesniu už kitus, bet ir perduoti šiuos genus savo palikuonims, o tam reikia rasti tinkamą porą ir, kas dar svarbiau, patikti šiai porai.