Žeraras Depardjė… Šis vardas žinomas beveik kiekvienam, kuris mėgsta kiną. Prancūzų aktorius, padaręs nuostabią karjerą ne tik tėvynėje, bet ir Holivude. Žmogus su tūkstančiu veidų, vienodai įtikinamai vaidinantis komedijose, dramose, autorialiame kine, geros vyno vertintojas ir gražių moterų mylėtojas, neprognozuojamas skandalistas ir žmogus, kuriam nėra jokių ribų, šalių ir taisyklių. Depardjė galima mylėti ir nekęsti, juo galima žavėtis ir smerkti. Jam tai nesvarbu. Jis vienas – visata. Gyvena kur nori, daro, ką laiko reikalinga. Depardjė – tai jėga, kuri tiesiog veržiasi. Šis žmogus turi visiškai laisvą požiūrį į laisvę. Tai, kas žavi ir tuo pačiu atstumia žmones. Bet ar tikrai mes jį gerai pažįstame? Ar po monstru nepaslėptas nekaltas kūdikis? Nauja Depardjė knyga atvers jį skaitytojui visai iš kitos pusės. Iš tos, apie kurią skaitytojas net neįtaria. Tai ne aktoriaus kūrybos kronika, tai apmąstymai apie gyvenimą to, kuris nepavargo žavėtis pasaulio grožiu, įsijungdamas į tai, kas jį supa, to, kuris nepavargo tiesiog mylėti. Kita – tai ne filosofija. Tai, kas panaikina visas tavo teorijas. Tai reiškia būti tuo pačiu metu protingu ir kvailu. Tai kažkas nesuvokiamo. Žinojimas, kad esi protingas arba kvailas, – tai jau tai, kas grąžina tave čia. Kas verčia tave sugrįžti iš Kitos. Kita – už visko ribų. Būti Kitoje – reiškia išeiti už ribų. Čia ji taip pat yra, Kita. Kai niekuo negalvoji. Kai tenkinies tuo, kad egzistuoji. Egzistuoji dabartyje. Akimirką, kai materija, kuria mes esame, natūraliai ir paprastai gauna gyvybės energiją. Būti ore, kuriuo kvėpuoji, pasinerti į paukščių giedojimą, kurie rengia briefingą saulėlydžio proga. Jausti savo artumą tiems gamtos dėsniams, pagal kuriuos egzistuoja gyvūnai. Tai kažkas, čia su mumis iš tiesų kalba Dievas arba kas nors kitas. Mums reikėtų sugebėti palikti šias duris atviras. Jei kada nors berniukas paklaus,
