Ant Nevos krantų. Ant Seinos krantų

«Aš rašau ne apie save ir ne sau, o apie tuos, kuriuos man buvo suteikta pažinti… Aš rašau apie juos ir jiems. Apie save stengiuosi kalbėti kuo mažiau…» — rašė savo atsiminimų įžangoje Irina Odojevceva — rusų poetė, mėgstama Nikolajaus Gumiliovo mokinė, 1922 m. palikusi Rusiją. Ji nugyveno ilgą gyvenimą ir į tėvynę grįžo 1987 m. — paskutinė tolimos Sidabrinės epochos atstovė. Jai pasisekė pamatyti savo knygas išleistas SSRS — atsiminimai «Ant Nevos krantų» ir «Ant Seinos krantų» pasirodė 1980-ųjų pabaigoje milžiniškais tiražais. Šių atsiminimų herojai — Nikolajus Gumiliovas, Georgijus Ivanovas, Osipas Mandelshtamas, Zinaida Gippius, Dmitrijus Merežkovskis, Anna Achmatova, Ivanas Buninas ir daugelis kitų. Ir dabar, praėjus metams, ši knyga — epochos paminklas, jos gyvas liudijimas — skaitoma su dideliu susidomėjimu. Fenomenali Odojevcevos atmintis leido jai ir po daugelio dešimtmečių atkurti to meto pokalbius, diskusijas, ginčus. Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais I.V. Odojevceva sumanė trečią atsiminimų knygą — «Ant Lėtos krantų», kuri, deja, liko nebaigta: tik kelios skyriai buvo paskelbti Paryžiaus laikraštyje «Rusų mintis». Šie skyriai įtraukti į šį leidimą.